Šiek tiek istorijos
Paprastai degu būna „agouti“ spalvos, rudom ir pilkom sruogelėm su pilku pokailiu. Ši spalva vystėsi degu gyvenant laukinėse buveinėse kaip kamufliažas nuo plėšrūnų.
Du pirmieji išvesti spalvų variantai buvo “juoda“ (labai tamsiai ruda) ir “mėlyna“ (tamsiai pilka). Tai tikriausiai atsitiko dėl spalvos genų mutavimo kurio pasekoje sumažėjo rudos arba pilkos spalvos degu kailyje.
Šios spalvos kilusios iš Vokietijos ir Olandijos, o dabar plinta visoje Europoje (ypač Švedijoje ir Suomijoje).
Mėlynieji degu
Pavadinimą atspindi jų neįprastos, mėlynai pilkos spalvos kailiai. Šis degu tipas yra žinomas kaip genetiškai recesyvinis, t.y. jums reikia suvesti du mėlynuosius degu kad vada būtų irgi mėlynųjų degu.
Juodieji degu
Juodieji degu yra labai reti ir labai tamsios rudos spalvos. Apie šios spalvos genetinę įvairovę yra žinoma labai nedaug. Tačiau tai yra vienas iš pirmųjų degu spalvos mutacijos pavyzdžių.
Smėliniai degu
Šių degu kailio spalva labai neįprasta ir buvo išvesta Vokietijoje. Smėlio spalvos degu labai retai veisiami dėl jų sveikatos sutrikimų.
Dėmėtieji degu
Dėmėtieji degu tampa populiarūs dėl spalvų įvairovės, ypač Vokietijoje ir Suomijoje. Kailis paprastai būna natūralios spalvos su baltomis dėmėmis, jos atsiranda dėl pigmento trūkumo odoje. Taip pat baltos dėmės gali atsirasti senstant degu.
Baltieji degu
Baltųjų arba albinosinių degu mutacijos priežastis dar nežinoma. Jie gimsta be pigmento todėl beveik visas jų kailis yra baltas. Gimusių degučių oda, ne taip kaip paprastųjų yra rožinės spalvos kuri jiems augant tampa pilka, tačiau kailis išlieka baltas.
Iš anglų kalbos išvertė : Black Psycho
Šaltinis : degutopia.co.uk